- grovimas
- gróvimas sm. (1) KBII57, gróvimos ind. žr. griovimas. 1. refl. brovimasis: Grovimos ant sosto M.Valanč. 2. griaudimas: Nuo grovimo drebėjo visa sala Rdž. Smarkus perkūno gróvimas Kltn. \ grovimas; išgrovimas; pagrovimas; sugrovimas
Dictionary of the Lithuanian Language.